1941-jų birželio 22-osios, ankstų rytą, hitlerinė Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą. Prasidėjo ketverius metus trukęs Didysis Tėvynės tarybinių žmonių karas.
Pirmosios karo dienos buvo lemtingos ir Lietuvai. Jau pirmosiomis jo dienomis hitlerininkai įžengė į Alytų, kitus pietinės Lietuvos miestelius.
Per visą hitlerinės okupacijos laikotarpį, trukusį virš trejų metų, nuo hitlerininkų bei su jais kolaboravusių baltaraiščių rankų Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta virš 700 tūkstančių vietinių gyventojų ir čia atvarytų civilių bei karo belaisvių.
Fašizmą nugalėjo TSRS. Bet Pergalės kaina buvo didelė. Tarybų Sąjunga prarado 27 milijonus savo sūnų ir dukterų. Jeigu kiekvieną jų pagerbti tylos minute, pasaulis tylės daugiau nei 50 metų.
Svarų indėlį, kovojant prieš hitlerinį fašizmą bei vaduojant nuo hitlerininkų ne tik savo Tėvynę, bet ir kitas Tarybų Sąjungos teritorijas, įnešė ir Tarybų Lietuva. 1942 metais pradėjo savo didvyriškos kovos kelią legendinė Šešioliktoji Lietuviškoji Divizija, kuriai (tam tikrais laikotarpiais) vadovavo generolai Feliksas Baltušis-Žemaitis, Vladas Karvelis, Adolfas Urbšas.
Dabar, praėjus nuo Didžiosios Pergalės 80 metų vokiečių kariuomenė, nepaisant LR Konstitucijos, vėl Lietuvoje. Vokiškos kariuomenės buvimu mūsų šalyje pirmiausiai siekiama galutinai militarizuoti kraštą, išsaugoti ir „užbetonuoti“ dabartinę sistemą, dabartinę santvarką bei dabartinį režimą ir jo savižudišką geopolitinį kursą, kuris diktuojamas užjūrio strategų ir uoliai vykdomas vietinių kolaborantų.
O šis kursas – tai tiesioginis kelias į Lietuvos susinaikinimą. Taigi, prisiminkime skaudžią birželio 22-osios datą, pažvelkime į greta vykstančius karinius konfliktus, pagerbkime kritusius Didžiajame kare tarybinius kareivius, visus Lietuvos bei pasaulio antifašistus ir neleiskime išprovokuoti naują karą mūsų regione.
SP Infocentras
