Per visą Astravo AE statybos laikotarpį visos Lietuvos valdžios griežtai pasisakė prieš Baltarusijoje statoma atomonę elektrinę, kaltino Minską „nesaugiais atominiais reaktoriais“, kurie kelia „grėsmę“ Lietuvai ir visam regionui.. Nors pats šis objektas išlaikė visus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.
Pralaimėjus statybų mūšį dabartinė Lietuvos valdžia priėmė specialų įstatymą draudžianti pirkti iš būsimos AE pigią elektros energiją. Suprask, „diktatoriški Lukašenkos elektronai“ tai ne amerikoniškos „laisvės molekulės“. V. Landsbergis net paskelbė „kryžiaus žygį“ prieš kaimyninės šalies branduolinę jėgainę. Dabar mūsų valdžia ragina visą Europą atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, šaukiasi JAV pagalbos bei dalina gyventojams jodo tabletės „avarijos“ atvejui.
Savo laiku rusofobiška ir antibaltarusiška Lietuvos politinio elito pozicija užkirto kelią galimiems susitarimams su Baltarusija dėl AE statybos kartu jų teritorijoje. Buvo galima ir susitarti dėl AE aikštelės atitolinimo nuo Vilniaus. Jeigu to ir nepavyktu, tai tapę projekto partneriais, Lietuvos institucijos galėjo įtakoti statybų ir eksploatacijos eigą ir, svarbiausia, saugumą.
Bet, kaip sakoma, šaukštai po pietų. Politizuoti ir ideologizuoti valstybiniai sprendimai mūsų nepriklausomoje istorijoje jau nekarta ženkliai blogino šalies ir jos gyventuoju socialinę situaciją bei santykius su kaimynais. Kariaudama svetimus karus su gamtą ir geografiją Lietuvos politinis elitas nuolat pralaimi ir ekonomiškai, ir socialiai, ir geopolitiškai.
SP Infocentras
