1944-jų metų birželio 3 d. dieną vokiškieji fašistai, keršydami už šalies išvadavimą nuo okupantų kovojusiems tarybiniams partizanams, gyvus sudegino 119 taikių civilių Pirčiupių kaimo gyventojų kartu su 27 sodybomis. Aukų tarpe būta ne vien moterų bei senelių, bet ir vaikų, net kūdikių. Pirmadieni , kaip ir kasmet, nemaža Lietuvos socialistų grupė atidavė pagarbą Pirčiupių tragedijos aukoms.
Šį kartą į minėjimą susirinko daugiau nei įprasta žmonių. Renginį organizavo Varėnos rajono savivaldybė, vietinė bendruomenė ir karo veteranų organizacija. Minėjime kalbėjo Varėnos vicemeras, Rusijos ambasadorius Lietuvoje A. Udalcovas, Respublikinės antifašistinės koalicijos veteranų organizacijos pirmininkas J. Deksnys.
Nei respublikinės valdžios, nei sisteminių partijų atstovų minėjime nebuvo. Tikriausiai jie nebe atmena, o ir atminti nenori, kad būtent Raudonoji armija išgelbėjo Lietuvą nuo Trečiojo Reicho gniaužtuose grėsusio galutinio sunaikinimo. Kol tarybiniai Lietuvos partizanai – komunistai, komjaunuoliai bei kiti patriotai – ginklu stojo prieš mūsų šalies pasergėjus, tuomečiai buržuaziniai nacionalistai, kai kurie jų vėliau tapė pokario „partizanais“, parodydami savo tikrąjį veidą, aktyviai talkininkavo hitlerininkams ir žudė taikius Lietuvos gyventojus.
Atmindami Pirčiupių įvykius, nepamirškime ir to. Nes kaip tik tokiais momentais paaiškėja kas yra kas – atsisijoja pelai nuo grūdų, žmonės nuo išsigimėlių. Tikrieji patriotai – nuo gražiais šūkiais besidangstančių apsišaukėlių. Atminkime ir likime budrūs. Kaip parašyta memorialiniame obeliske su Pirčiupių aukų pavardėmis: „Pirčiupių tragedija daugiau niekada nepasikartos“.
SP Infocentras
