Lygiai prieš 80 metų, Raudonosios armijos daliniai ties Maskva perėjo į kontrpuolimą prieš nacistinės Vokietijos ir jos sąjungininkių pajėgas.
Mūšis dėl Maskvos, prasidėjęs 1941 m. rugsėjo 30 d. ir pasibaigęs 1941 m. sausį hitlerininkų sutriuškinimu – neabejotinai vienas svarbiausių XX amžiaus istorinių įvykių. Tai – vienas iš lemiamų lūžio momentų Antrajame pasauliniame kare, nes būtent ties Maskva buvo tikrai įrodyta, kad Vakarų Europą parklupdžiusi nacių kariuomenė nėra nenugalima.
Be pergalės prie Maskvos, nebūtų buvę nei Stalingrado 1943-aisiais, nebūtų buvęs paimtas ir Berlynas 1945-aisiais – vokiškieji grobikai būtų galėję laisvai realizuoti savo tikslus ir rusų, ir visų kitų Rytų Europos tautų (tiek slavų, tiek baltų) atžvilgiu – jas pavergiant bei sunaikinant…
Ši Rusų civilizacijos pergalė prieš išsigimusius Vakarus, komunizmo prieš fašizmą, kartu buvo ir Šviesos pergalė prieš Tamsą, Gėrio pergalė prieš Blogį.
„Kiekvienas, kas myli laisvę, yra tiek skolingas Raudonajai armijai, kad šios skolos jai nebesugrąžins niekada.“ (Ernestas Hemingvėjus)
Tai – tiesa, kurią privalu suprasti kiekvienam padoriam bei išsilavinusiam žmogui. Ypač – buvusių Tarybų Sąjungos tautų atstovams, tarp kurių ir mes, lietuviai, su rusiškąja civilizacija siejami ilgaamžių tiek žemės, tiek dvasios bei kraujo ryšių. Iš tiesų: tai yra ir mūsų istorija. Garbinga istorija. Ir gėda tiems, kas ją niekina.
Amžinas kritusių didvyrių atminimas. Amžina šlovė Maskvos gynėjams – fašizmo nugalėtojams. Jų žygdarbis – nemirtingas. Būkime jo verti!
Kristoferis Voiška
