Kodėl Lietuvos politinės grupuotės ir LR prezidentai naikiną Lietuvą?

Despotai ir tironai į valdžią išrenkami ir įsiteisinami dėka falsifikuotos demokratijos, kuri neatlieka tai, ką turėtų atlikti – ginti teisinę valstybę. Tad aišku, kad taip vadinami Demokratai klaidina visuomenę.

Gitanas Nausėda, tai senesnių modelių – Landsbergio, Adamkaus, Grybauskaitės, Pakso patobulinta prezidento versija, kuri naudojasi ankstesniųjų prezidentų užrašais.

Grybauskaitės pakeitimas Nausėda Lietuvos problemų neišspręs todėl, kad Lietuviai yra giliai serganti visuomenė.

Yra sisteminių problemų, kurios yra kur kas svarbesnės, nei prezidentas Nausėda

Problema yra ta, kad taip vadinamas „demokratinis“ elitas yra korporatyvinių jėgų kūrinys. Kuo labiau išskirtinis korporacinių galių veidas, tuo jie labiau nėra atvirai nusistatę moterų atžvilgiu, tačiau jie palaiko struktūras kurios engia moteris, ypatinga nepasiturinčias socialiai pažeidžiama moteris, Tai pakartotinė naujausią vergijos forma.

Jeigu jūs pažiūrėsite į istoriją pamatysime, kad net taip vadinamoje socialistinėje santvarkoje buvo matomas (šešėlinio) verslo elitas, Vokietijos pramonininkų klasė sudarė aljansą su fašistai, nors tai be abejo buvo labai nepatogi draugystė tarp Vokietijos pramonininkų ir Nacistų.

Todėl į valdžią išrinktas Gitanas Nausėda didins mokesčius karinėms išlaidoms, Jis nuteikė savo naudai teisėsaugos, saugumo ir jėgos struktūras. Tačiau nepaisant kaip jis elgiasi atstumiančiai, demokratinis elitui Nausėda yra priimtinas.

Totalitarinėms grupėms visada reikia konsoliduoti valdžią krizių metu, tad toliau besitęsianti ekonominė krizė bus labai naudinga valdančiajam „demokratiniam“ elitui. Ne viena politinė partija tiek socialdemokratai. tiek konservatoriai ar liberalai ieško būdų kaip sutelkti valdžią ir sugriauti demokratiją todėl, kad daugumai žmonių nepatinka šių partijų vykdoma politika.

Nepaisant to, Lietuvos žiniasklaida siekia dirbtinai sukurti tokią aplinką, kurioje vyrautų nuolatinis priešiškumas tarp parlamentinių partijų, kur niekada nebūtų rasta bendro sutarimo, tai savotiška žūtbūtinė „moralinė kova“ iki mirties „už vienintelę Lietuvą“.

Deja, visa tai yra fikcija, nes beveik visais klausimais nėra jokio skirtumo tarp kairiųjų ir dešiniųjų, tarp Konservatorių ir Socialdemokratų.

Mes esame tokiame laike, kai per LR Seimo ir savivaldybių rinkimus nieko negalime pakeisti

Negalėdami nieko pakeisti, mes toliau judame link kito finansinio suklupimo ir ekonominio nykimo, kadangi finansinės institucijos, LR Seimas savo socialinės, ekonominės ir karo politikos nekeis ir mokesčiai toliau bus didinami..

Prieš tai mes turėjome prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri atvirai kalbėjo smurto kalba, kurstė karus ir jėgos panaudojimą, Ir tam nebuvo jokių išorinių suvaržymų.

Korporatyvinis totalitarizmas arba korporatyvinis fašizmas kilo iš korporatyvių įstatymų, kurie patvirtino korporatyvinio totalitarizmo ideologija besivadovaujančius teisėjus.

Krikščionizuotas fašizmas

Gitanas Nausėda neturi jokios savo ideologijos. Jo kalba bažnyčioje taip buvo persunkta gąsdinimu karais ir smurtu skirta indoktrinuoti jąunąją kartą, mokinius mokyklose,

Sąvoką fašizmas apibūdina binarinis požiūris į pasaulį, valstybių skirstymas į „dievo išrinktąją“ tautą ir „velnio ašis“, bet iš esmės savo blogio priskyrimas kitiems, Šis blogis priskirtas tam tikroms žmonių grupėms, kaip koks velnias turi būti visuomenėje išnaikintas.

Krikščioniškasis fašizmas, tai ideologija pagrįsta neapykanta kitai priešiškai pusei ir vienintelio korporatyvinio totalitarizmo šventinimu. Tai nesugebėjimo būti kritiškam išorinė išraiška, kurios šerdis yra savęs iškėlimas ir savęs sureikšminimas; tai nesugebėjimas kovoti su tamsa ir neišmanymu, kuris yra žmonėse ir įsitikinimas, kad smurtas yra apsivalymo forma; ir nacionalizmo ir jo simbolių realizavimo forma.

Taip sukuriama sistema, kur įtraukia į save į destrukcinį elgesį

E. Durhamas atkreipia dėmesį į neapykantos grupes, kurios karštligiškai siekia kitų sunaikinimo, kurios iš tikrųjų yra skatinamos aistringo noro sunaikinti save. O tokių žmonių visuomenėje yra apie 3 proc. Veikale Savižudybė (Le Suicide 1897, lietuvių kalba 2002) išskyrė savižudybių 4 tipus: egoistinį, altruistinį, anominį, fatalinį.

https://www.vle.lt/Straipsnis/Emile-Durkheim-50933

https://sociologai.lt/…/savizudybes-sociologija-ko…/

Ramūnas Alaunis