Kalbant apie požiūrį į Baltarusijos įvykius, tenka konstatuoti, kad šiuo klausimu tarptautinis kairiųjų judėjimas yra suskilęs į dvi dalis. Kaip, deja, ir pačioje Baltarusijoje.
Dvi kairios parlamentinės partijos – Baltarusijos komunistų partija (Коммунистическая партия Белоруссии (КПБ) ir centro kairioji Respublikinė darbo ir teisingumo partija (Республиканская партия труда и справедливости (РПТС) – tradiciškai yra ištikimos dabartinei respublikos valdžiai. Tiesa, šį kartą РПТС nedeklaravo palaikymo Lukašenkos kandidatūrai prezidento rinkimuose ir dabar ragina visas respublikos politines jėgas pradėti dialogą dėl krizės įveikimo, o komunistų vadovai nusiuntė sveikinimus A. G. Lukašenkai dėl jo perrinkimo į prezidentus ir pažadėjo „tolimesnę paramą jo socialiniam ir ekonominiam kursui “.
Savo ruožtu, tokios partijos kaip Žalieji ir Baltarusijos kairiųjų partija „Teisingas pasaulis“ (Справедливый мир) yra opozicinio judėjimo dalis. Nors jos ir nekėlė savo kandidatų į prezidentus, bet smerkė politinių laisvių suvaržymus iškart po neramumų Baltarusijos miestuose ir reikalavo paleisti visus politinius kalinius.
Kairiųjų partijų pozicija Baltarusijoje daugiausia lemia tai, su kuriomis tarptautinėmis kairiųjų organizacijomis jos bendradarbiauja.
Tiek žalieji, tiek „Teisingas pasaulis“ šiuo atžvilgiu pirmiausia palaiko ryšius su Europos žaliaisiais ir Europos kairiaisiais, taip pat su socialdemokratiniu „Socialistiniu Internacionalu“. Visi jie paskelbė nepripažįstantys Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir smerkia „smurtą bei autoritarinį Lukašenkos režimą “.
Tuo pat metu Baltarusijos komunistų partija ir Respublikonų darbo ir teisingumo partija bendradarbiauja su tarptautiniu komunistų judėjimu. Visų pirma su Rusijos Federacijos komunistų partija (Коммунистическая партия Российской Федерации) ir buvusias sąjunginių respublikų komunistus vienijinčia organizacija – Komunistų partijų sąjunga – TSKP (Союз Коммунистических партий -КПСС), smerkiančiomis bandymą įvykdyti valstybės perversmą Baltarusijoje. Panašios pozicijos laikosi ir keletas kitų Europos komunistų partijų (Graikijos, Portugalijos, Italijos ir kt.). Jos taip pat skelbia medžiagą apie naująją „spalvotąją revoliuciją“ Baltarusijoje, už kurios slypi svarbūs JAV, ES ir NATO, kaip pagrindinių šiuolaikinio globalinio imperializmo jėgų, interesai.
Be to, perrinkus A. Lukašenką jį pirmiausia pasveikino kairiosios pakraipos šalių vadovai: komunistinės Kinijos, Vietnamo, Sirijos. Sveikinimus taip pat atsiuntė autoritetingi kairieji Lotynų Amerikos lyderiai Nicolas Maduro (Venesuela) ir Danielis Ortega (Nikaragva).
Taigi, kairiųjų nacionalinių ir tarptautinių jėgų pozicijos skirtumas dėl Baltarusijos krizės vyksta dėl kovos už socializmą ir kovos už demokratiją dialektikos nesuvokimo, dėl tradicinio kairiųjų judėjimą skaldančio kriterijaus: kas yra pirminis ir esminis dalykas: konkretus socialiniai – klasiniai interesai arba abstraktūs bendra – demokratinai reikalavimai?. Prioritetų sudėliojimo pasekmės šioje vietoje vienos ar kitos tautos sužino iš savo istorinės patirties. Ir kaip parodo istorija, su abstrakčios laisvės šūkiais žmonės dažnai ateina į naują vergovę.
SP Infocentras
