I. Stalinas. IŠ POKALBIO SU VOKIEČIŲ RAŠYTOJU EMILU LUDVIGU. 1931 m
Liudvigas. Šiandien čia, Kremliuje, pamačiau keletą Petro Didžiojo relikvijų, ir pirmas klausimas, kurį noriu jums užduoti, yra toks: ar leidžiate paralelę tarp savęs ir Petro Didžiojo? Ar laikote save Petro Didžiojo reikalo tęsėju?
Stalinas. Jokiu būdu ne. Istorinės paralelės visada yra rizikingos. Ši paralelė neturi prasmės.
Liudvigas. Bet juk Petras Didysis daug nuveikė savo šalies vystymuisi, siekdamas Vakarų kultūrą perkelti į Rusiją.
Stalinas. Taip, žinoma, Petras Didysis daug nuveikė, kad pakeltų dvarininkų klasę ir išplėtotų besiformuojančią pirklių klasę. Petras daug nuveikė kuriant ir stiprinant tautinę dvarininkų ir pirklių valstybę. Taip pat reikia pasakyti, kad dvarininkų luomo iškilimas, pagalba besikuriančiai pirklių klasei ir šių sluoksnių tautinės valstybės stiprinimas vyko baudžiauninkų, nuo kurių buvo nuluptos trys odos, sąskaita. Kalbant apie mane, aš esu tik Lenino mokinys ir mano tikslas yra būti vertu jo vardo mokiniu. Užduotis, kuriai skiriu savo gyvenimą, yra užauginti kitą klasę, būtent darbininkų klasę. Šis uždavinys yra stiprinti ne kokią nors nacionalinę (tautinę) valstybę, o stiprinti socialistinę valstybę, taigi ir internacionalinę, ir bet koks šios valstybės stiprinimas prisideda prie visos tarptautinės darbininkų klasės stiprinimo. Jei kiekvienas mano žingsnis darbininkų klasės aukštinimo ir tos klasės socialistinės valstybės plėtojimo srityje nebūtų nukreiptas į darbininkų klasės padėties stiprinimą ir gerinimą, tai aš laikyčiau savo gyvenimą betiksliu.
Matot, kad jūsų paralelė netinka.
SP Infocentras
