12 mitų apie kapitalizmą (2)

7 mitas. Partijos, kurios kaitaliojasi valdžioje, yra alternatyvines

Teigiama, kad buržuazinės partijos, kurios periodiškai kaitaliojasi valdžioje, tariamai turi alternatyvias platformas. Tikslas – įtvirtinti kapitalistinę sistemą su valdančiąja klase, kurstant mitą, kad demokratija – tai rinkimai. Iš esmės akivaizdu, kad dviejų ar kelių partijų parlamentinė sistema yra iš esmės vienpartinė sistema. Tai dvi ar daugiau frakcijų viename politiniame flakone, kurios kaitaliojasi viena su kita, imituodamos partijas su alternatyvia politika. Mitas, kad buržuazinės partijos turi skirtingas platformas ir netgi veikia kaip opozicinės partijos, yra vienas svarbiausių, nuolat perteikiamas siekiant užtikrinti kapitalistinės sistemos funkcionavimą.

8 mitas. Išrinktas politikas atstovauja žmonėms ir todėl gali už juos spręsti

Išrinktas politikas įgyja žmonių suteiktus įgaliojimus ir gali valdyti savo nuožiūra. Šio mito tikslas – maitinti žmones tuščiais pažadais ir nuslėpti realius tikslus, kurie bus įgyvendinti. Iš tikrųjų išrinktas politikas nevykdo savo pažadų arba, dar blogiau, pradeda įgyvendinti nedeklaruotus tikslus, dažnai prieštaraujančias pradinėms pažadams ir netgi Konstitucijai. Dažnai tokie politikai, išrinkti aktyvios mažumos, savo kadencijos viduryje pasiekia žemiausią populiarumo lygį. Tokiais atvejais reprezentatyvumo praradimas nesukelia konstitucinio politiko pakeitimo; priešingai, tai veda prie kapitalistinių demokratijų išsigimimo į užmaskuotas ar tikras diktatūras. Sistemingas demokratijos klastojimas ir veidmainystė kapitalizmo sąlygomis yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių nebalsuoja.

9 mitas. Kapitalizmui nėra alternatyvos

Kapitalizmas nėra idealus, tačiau tai vienintelė galima ekonominė ir politinė sistema, todėl ir tinkamiausia. Tikslas – užkirsti kelią kitų sistemų tyrinėjimui ir populiarinimui bei visomis priemonėmis, įskaitant jėgą, pašalinti konkurenciją. Realybėje egzistuoja ir kitos politinės bei ekonominės sistemos, iš kurių žinomiausia yra mokslinis socializmas. Net ir kapitalizmo viduje egzistuoja Pietų Amerikos „liaudies socializmas“: europinis „demokratinis socializmas“, „skandinaviškas socializmas“ bei kiti socializuoto kapitalizmo variantai. Šis mitas skirtas įbauginti visuomenę, užkirsti kelią diskusijoms apie kapitalizmo alternatyvas ir užtikrinti vieningumą.

10 mitas. Taupymas kuria turtus

Ekonominę krizę sukelia perteklinės išmokos darbuotojams. Jei jos bus panaikintos, valstybė sutaupys pinigų ir šalis praturtės. Tikslas – perkelti atsakomybę už kapitalistų skolų grąžinimą viešajam sektoriui, įskaitant pensininkus. Taip siekiama priversti žmones susitaikyti su skurdu, įtikinant juos, kad tai laikina. Taip taip pat siekiama palengvinti viešojo sektoriaus privatizavimą. Žmonės įsitikinę, kad taupymas įgyvendinamas siekiant „taupyti“, neužsimenant, kad tai pasiekiama privatizuojant pelningiausius sektorius, kurių būsimos pajamos bus prarastos. Dėl šios politikos mažėja valstybės pajamos ir sumažėja išmokos, pensijos ir pašalpos.

11 mitas. Kuo mažiau valstybės, tuo geriau

Privatus sektorius tvarkosi geriau nei viešasis. Tikslas – „pasaldinti piliulę“ santaupomis, kad būtų lengviau privatizuoti turtą ir paslaugas. Šis mitas papildo ankstesnįjį. Iš tikrųjų po privatizavimo padėtis darbuotojams paprastai būna blogesnė, nes didėja spaudimas mokesčių mokėtojams, o išmokos ir pensijos mažinamos. Kapitalistiniu požiūriu, viešojo sektoriaus valdymas yra tiesiog verslo galimybė. Kapitalizmas nepaiso socialinio teisingumo. Šis mitas yra vienas iš „ideologiškiausių“ neoliberaliojo kapitalizmo mitų. Privatus verslas turėtų valdyti šalį, o valstybė turėtų jį tik remti.

12 mitas. Kapitalizmo krizė yra trumpalaikė ir bus išspręsta žmonių labui

Teigiama, kad dabartinė krizė yra tipiška ciklinė kapitalizmo krizė, o ne sisteminė, ir ji nesukels jo žlugimo. Bet svarbiausias finansinio kapitalo, tapusio pinigų skolintoju, tikslas yra toliau apiplėšti valstybę ir išnaudoti žmones kuo ilgiau. Tai taip pat yra būdas laikytis valdžios. Tačiau iš esmės, anot Markso, tai, kas vyksta šiandien, yra sisteminė kapitalistinės santvarkos krizė – tai yra didėjantis prieštaravimas tarp visuomeninio gamybos pobūdžio ir privataus pelno pasisavinimo pobūdžio – ir jis yra neišsprendžiamas. Kai kurie kapitalistinės teorijos šalininkai, įskaitant kai kuriuos „socialistus“ ir socialdemokratus, teigia, kad kapitalizmas išliks, jei pasikeis. Jie teigia, kad krizę lemia politikų, godžių bankininkų ir spekuliantų klaidos arba lyderių idėjų ir konfliktų sprendimo mechanizmų trūkumas. Tačiau šiandien matome nuolatinį žmonių gyvenimo lygio blogėjimą be jokios pagerėjimo vilties. Dar daugiau, pasaulije vis daugiau įvairių konfliktų ir karų. Kapitalizmas miršta, bet tai bus lėtas procesas, atnešantis didelių sunkumų žmonėms.

***

Kapitalizmas yra mizantropinė sistema, kuri ne tik niekina žmones, bet jai žmonės yra šiukšlės, medžiaga mažo sluoksnio išaukštinimui. O sluoksnis, kuris atsirado po 1990 metų ir dabar viešpatauja – visa ši ‘aukštuomenė“, papuošusi vadinamąjį elitą – klesti ir karaliauja paprastų žmonių žeminimo ir žlugdymo pagrindu. Nes kapitalizmas nieko daugiau nesiūlo; tai sistema, kuri tarnauja mažumos interesams ir aukoja visus kitus, kad galėtų išsikelti, valdyti ir dominuoti. Kapitalas visada iš esmės yra kriminalinis dalykas . Kapitalizmas pagal apibrėžimą yra nusikaltimas.

SP Infocentras